- ožkena
- ožkenà sf. (3a) Vvr, KlvrŽ ožkos kailis: Aš ir maniau, kad tie batai yr ožkenõs, kad taip minkšti, nors į ausį kišk Brs. Pančekėlės bovelnos, čeverykai ožkenos JD1345. Užėjau tokį miestą, kur už vieną ožkeną gavau tris šimtus LMD(Užv). Jis (kurpius) man ožkena dvokt LTR. Ožkena buvo, kupčių nebuvo J. Mes rengėmės tau ožkenų kailinius taisyti Žem. | Palauk, kur lendi, óžkena! (bara vaiką) Sk.
◊ óžkenas (ožkenėlès) pir̃kti vemti: Tik kelis stiklelius išgėrė ir jau beperkąs už kertės ožkenas Brs. Bene ir tu jau eisi į užtrobgalį ožkeneles pirkti Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
